Azarto kruizas: kelionė, nepaliekanti pėdsakų
Pirmasis laivas-kazino Honkonge pradėjo veikti dar 1988 m. Tai buvo didžiulis krovininis laineris, kurį naujieji savininkai restauravo ir pervadino į Oriental Princess. Šitokiai verslo avantiūrai ryžosi Makao azartinių žaidimų ir pramogų magnatas Yipas Honas. Ir kažkurį laiką ji puikiai pasiteisino, netgi tapo užkrečiamu pavyzdžiu. Nuo to laiko tokių plaukiojančių lošimo įstaigų pradėjo kurtis dešimtimis. Tačiau dėl ekonomikos nestabilumo retam laivui-kazino pavykdavo išsilaikyti kiek ilgiau. Ir pavykdavo tik tiems, kurie turėjo ryšių su Kinijos vyriausybine nomenklatūra arba organizuotu nusikalstamumu (Honkongo Triadomis).
Laivuose, išplaukusiuose į tarptautinius vandenis, komunistų partijos valdininkai nevaržomai imdavo kyšius mainais už vienokią ar kitokią paslaugą. Kinų mafija juos naudojo didžiulių pinigų plovimo schemoms. 2009 m. viename iš laivų-kazino už pinigines machinacijas buvo areštuotas multimilijonierius magnatas Wangas Guangyu. Visa tai sukūrė labai neigiamą plaukiojančių lošimo įstaigų reputaciją, kurią šiandien bando paneigti keletas skaidrių verslų. Vienas iš jų yra laivas-kazino Rex Fortune.
Laivo-kazino Rex Fortune naktiniame karaokės klube sėdi tik du vyrai, kuriems iš išvaizdos – kiek virš dvidešimties metų. „Buvau čia keletą kartų. Tiesiog sutikau keletą žmonių, siūlančių už visai nedidelę kainą per naktį papramogauti kazino kruize. Štai aš ir čia“ – kalbėjo vienas vaikinas, prisistatęs Ho vardu. „- Bet mes retai kada lošiame. Čia lošimai labai jau rimtas užsiėmimas.“ „- Be to, šiame laive nėra kažkokių ypatingų pasilinksminimų. Tik lošimų salės arba karaokės klubas“ – paantrino jo bičiulis, prisistatęs Yipu.
Atrodo, išskyrus tuos du karaokės mėgėjus, aplink nebeliko nė vieno jauno žmogaus. Tik laivui sustojus tarptautiniuose vandenyse, visi jie dingo iš akiračio. Padavėja nuobodžiavo prie baro, spoksodama į savojo telefono ekraną, apšviečiantį jos veidą šaltu elektriniu spindesiu. Į klausimą, kur dingo visas jaunimas, ji tik gūžtelėjo pečiais ir atsakė lakoniškai: „Nežinau. Turbūt smaginasi savo kajutėse.“
Šiek tiek gyvasties bebuvo likę tik žaidimų salėse, tačiau paryčiais ir jos ištuštėjo galutinai, nes laivas pajudėjo atgal į Honkongą. Įplaukus į teritorinius vandenis, visos azartiškosios pramogos ir azartiniai žaidimai pasibaigė.
Viso dvylika valandų trukusio kruizo metu keleiviai šmirinėjo ten ir atgal. Daugelis jų išliko neatpažinti. Prieš išsilaipinimą krante rankose liko tik bilietas, kurį pateikus grąžinamas asmens dokumentas. Jei kelionės metu buvo atsiskaitoma grynaisiais, visus čekius susirinko priimamojo darbuotoja ir iškeitė juos į lošimo kuponus. O išlipus iš laivo staiga suprantate – niekur neliko nė menkiausio jūsų apsilankymo pėdsako.
